piela

×pielà (rus. пилa, l. piła) sf. (4) 1. Kos49 pjūklas: Paduok piẽlą, tai supjausim porą pagalių Al. Gerai išgaląsk pielą, eisma malkų pielavot On. Atejom miškan su piela ir nuvertėm eglę Slk. Paaštrink pielą, ba jau neaštra Sl. Labai plačios pielõs reik tokiam medžiui nupjauti Klvr. Mūs tvartai be pielų̃ statyti Rud. Be didelės pielõs sunku perpjaut Užp. Pielų̃ kadai nebuvo – kirviais kapodavo Ck. Piela per daug metų parsipjauna Prl. | prk.: Ženykis, turėsi savo pielą (žmoną, kuri neduos ramybės, nuolat grauš)! Slk. ^ Kaip piela jis ėda Ds. Šitokia žmona blogiau už medinę pielą Prl. Gausi bobą kap medinę piẽlą Vs. Po šonu meilelė, ant kaklo pielelė (apie žmoną) Švnč. 2. [K], KI428 brūžeklis, brūžyklė, dildė: Piela sliesorių SD250. Nutrint piela SD275.